Tokiu oru sausio vidury vaikščiok ir norėk [Malta taip pat. Vieno pasivaikščiojimo istorija, 2018] Iš Talino - su muzika [Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą!, 2017] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 153 700 km. 
Šunkelis į Tiwi kaimą šalia Omano įlankos [Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos), 2016] Lietuvos žvyrkelis, kelyje į Kučiūnus [Aplink Lietuvą III, 2004]
Pradžia
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Video
Frazės
Sertifikatai
Kelyje Live


L A I K O   T Ė K M Ė2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 

2019.08.25 [Po kuprine]

Šiandien prieš dvidešimt metų.

Atsikėlęs ryte sugalvoju, kad reikia nuvažiuoti į Slovėniją... Taip buvo 1999-aisiais šią dieną ir taip prasideda mano pasakojimas iš tos autostopo kelionės. Būtent taip ir ne kaip kitaip buvo - be kokių ten metaforų, pontų, ar pagrąžinimų "kad kiečiau skambėtų". Ir nors dabar taip negalima - tiesiog atsikelti ir sugalvoti, bet vis dėlto... Juk kaip ne kaip tada manęs į tą šalį neįleido, tad kaip sakoma: "Za vami dolžok" (liet. "Jūs man skolingi"). Priežastis banali - neturėjau pinigų, kuriuos reikėjo parodyti ant atviros Europos uždaros sienos. O kadangi tais laikais neturėjau ne tik pinigų, bet ir palapinės, tai nuo tos sienos buvau apsuktas. Tiesa, apie palapinę neklausė. Ir visa tai šiam pasauly po saule, kuriame bent jau kaip kvailiai tvirtina - ne pinigai svarbiausia. Dar ir kaip jie svarbiausi (pinigai, paskui juos ir kvailiai), nors niekam ir netrukdo (nei pinigai, nei kvailiai). Ir nors paskui toje šalyje buvau, bet vis dėlto... Tokio garbingo jubiliejaus proga ant tos sienos parodysiu, tik ne pinigus, kurių turiu kaip šieno, o užpakalį - lyg ir tai pačiai, nors iš tiesų jau visai kitai, bet vis dar (sako) atvirai Europai. Kad daugiau nė vieną naktį man neatrodytų, kad vis dar lyja Slovėnijoj... Nes taip negalima ir tada su manim buvo pasielgta negarbingai.

Taigi, dvidešimties metų sukakties proga kelionės, tuomet uždariusios itin turiningą-kilometringą pirmąjį mano kaip autostopininko-keliautojo sezoną, plius-minus tuo pačiu maršrutu autostopu, iki bledžių (liet. kurvų) ežero (slov. Blejsko jezero, angl. Lake Bled, rus. Bliadskoje ozero) ir Jesenicės. Paskui iš Italijos lėktuvu - gal todėl, kad atgal sausuma jau tingėčiau, gal kad nėra laiko, o gal kad parodyti autostopo vietą šiais nepopuliariais laikais - pasirinkit vieną (visus) iš trijų arba sugalvokit savo. Ar savo metuose tai patrauksiu, čia jau kitas klausimas. Gyvenimas po kuprine prasideda, vėl.

Mano gyvenimo kelyje saulėlydis kelyje. Trečia dalis. Šiandien prieš 100 20 metų. Po kuprine.
Lietuva - Lenkija - Slovakija - Vengrija - Slovėnija - Italija - Lietuva

donatokelyje.lt  |  autostopas.lt  |  ontheroad.lt  |  kelioromanas.lt  |  uabautostop.lt
Valid HTML 4.01 Transitional Valid CSS!