Fuerteventūroje ir Kanaruose [Atlantinė ekspedicija. Ugnies ir vėjų, 2020] Venecijos universiteto simbolika, po kuria miegojau (Gerai kad nepasikorei). Šviesoje atrodo baisokai, tamsoje iš viso nemačiau [Šiandien prieš dvidešimt metų. Po kuprine, 2019] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 155 850 km. 
Išeinu į Japoniją [Tolimieji (Rytai). Iš Pietų Korėjos į Japoniją, 2018] Albacetės aikštėje [Ispanijos vynuogės I, 2002]
Pradžia
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Frazės
Sertifikatai
Kelyje Live


K E L Y J E2020 2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004 

2014.11.16 - 11.30 [Kelionė]

Gero žmogaus patartas, paskatintas, išspirtas bei už ausų ištemptas, sugalvojau vieną tokią kelionę, rudeniui baigiantis. Paskui ir Evelina nusprendė prisijungti. Taip mes ir iškeliavome, sugrįždami į mudviejų kelio romaną - kažkada pradėtą, iki šiol nebaigtą. Kas tas gerasis žmogus? Visiškai teisingai - jis tai aš.

Tegul mums tai buvo geras ir įdomus laikas, o jums iš viso to - mano ilgas pasakojimas, iš 29 810 žodžių (nes aš rašytojas) ir 735 paveiksliukų (nes aš fotografas). O dar aš esu keliautojas - autostopininkas. Skaitykite, žiūrėkite, nesigailėkite. Juk tai ne tik istorija apie padalintą salą.

Kelio romanas. Vienuolikta dalis. Po daug daug metų (Nuo šiol tu mano sala)
Lietuva - Kipras - Šiaurės Turkų Kipras - Anglija - Latvija - Lietuva


Vėliavos ir asilas (Asilų draustinyje, link ryčiausio salos krašto einant) Nikosiją paliekant: Saulėlydis - II Dviese ant Kipro žemės krašto Kelias atgal ir saulė (Asilų draustinyje, link ryčiausio salos krašto einant) Evelina prie Viduržiemio jūros. Paphos, Kipras Padalintame mieste: Fotografuoti negalima Ko norite? (Asilų draustinyje, link ryčiausio salos krašto einant) Autostopas (Vieno rudens viena popietė Guzelyurte, Šiaurės Kipras)
Pasakojimas  Nuotraukos  Anonsas
2014.08.21 [Įkurtuvės]

Kažkada parašiau kelio romaną. Jį vis dar rašau... Romane tam aš ir Evelina, dešimt kelionių bei penkios dešimtys tūkstančių kilometrų autostopu iki šios dienos. Tokių daug mūsų dienų kelyje. Kas skaitėte - žinote, kas neskaitėte - gal dar pasiseks ir perskaitysite. Niekas kitas taip nerašo. O kur dar paveiksliukai. Ir tai kas kad to romano, su paveiksliukais ar be jų, taip ir neišleido nė viena leidykla - nesiūliau, patys nerado, niekam neįdomu, kitką dabar leidžia. Ir štai šiandien, nuo pirmos to romano dalies beveik šešeriems metams praėjus, užregistravau adresą internete: www.kelioromanas.lt
2014.06.14 - 06.29 [Kelionė]

Penktą kartą savo autostopininko karjeroje (taip, ji dar nesibaigė) keliavau autostopu Europos šiaurėje. Vienas (alone). Kad būtų tai tobulos šešiolika dienų nesibaigiančiuose keliuose - link poliarinio rato, už jo ir atgal. Tokios jos ir buvo, kur tik aš ir šiaurė - šį kartą vienas prieš vieną. Aš - o ką aš, aš kaip visada, o ji - tokia, kokią pats sau sugalvojęs, kad ji turi būti, tokia ją ir pamačiau, patyriau, išgirdau, sužinojau bei įamžinau. Be autostopo viso to nebūtų.

Su +1 / +4 laipsniais "šilumos" (kokia ten šiluma). Su daug daug lietaus (kaip niekad) bei šiek tiek krintančio sniego (irgi kaip niekad ir dar birželio vidury). Su besileidžiančia ir iš naujo kylančia, tačiau iš dangaus taip niekur ir nepradingstančia, vidurnakčio saule. Su nakvynėmis palapinėje (kur šį kartą buvo per daug vietos). Su daugybe nueitų kilometrų (dėl autostopo, ar šiaip - dėl gražesnio vaizdo nakvynei). Su karštos žaliosios arbatos puodeliais (ryte, per pietus, vakare ir "naktį"). Su naujai atrastais ar pirmą kartą pamatytais negausiais tų kraštų miestais (Oulu - tiek kartų pravažiuotas pro šalį; Lulea - matyta tik žiemą; Kemijarvis - nematytas niekad; Rovaniemis, Sodankyla, Tornio, Haparanda, Ornskoldsvikas - prisiminimų pilni).

Tad kaip sakė M. Bulgakovo knygos "Šuns širdis" herojus Poligrafas Poligrafovičius Šarikovas (geras šuo blogo žmogaus širdimi) - "Dielo molodoje" ("Reikalas jaunų").

Todėl pavydėkite. Visi. Ir tie, kurie niekada taip nekeliavę taip ir nesužinojote kas tai yra. Ir tie, kurie du kartus taip pakeliavę, pagalvojote / supratote, kad tai ne jums. Ir tie, kurie taip keliavote daug, bet paskui tapote per daug svarbūs, rimti, įsipareigoję ir / arba pasenę, kad tai daryti. Pavydėkite. Ir ne kokiu ten baltu, o juodu - pačiu juodžiausiu pavydu. Ši kelionė to verta.

Šiaurė. Vienos kelionės istorija. 54 liudininkai
Lietuva - Suomija - Švedija - Lietuva (per Latviją, Estiją)


Šešta diena kelyje, 61 Šešta diena kelyje, 79 Šešta diena kelyje, 108 Šešta diena kelyje, 101 Ketvirta diena kelyje, 21 Aštunta diena kelyje, 22 Aštunta diena kelyje, 40 Septinta diena kelyje, 3
Pasakojimas  Nuotraukos  Web kameros nuotraukos
2014.05.13 - 05.19 [Kelionė]

Kokia ilga savaitė... Kaip niekada - mažai miego ir dar jaunystės kelionių stiliumi (miegmaišis - yra, palapinės - ne, drabužiai ir batai - kasdieniniai, bus kaip bus). Kaip visada - daug nueitų kilometrų. Kaip seniai jau nebuvę - vienas ir tik pats sau karalius. Kaip retai yra buvę - nulis autostopo, tik autobusai ir traukiniai. Taip aš ir keliavau Baltarusijoje, kuomet jos šeimininkas visam mėnesiui ir visiems pageidaujantiems įvedė bevizį režimą, kad atvažiuotume pažiūrėti pasaulio ledo ritulio čempionato kovų. Kovos kaip kovos, mačiau aš ir jas, bet prieš tai man buvo daug, daug Baltarusijos.

Ten ir gražuolis Gardinas (Grodno) su Nemunu ir Vytauto Didžiojo galybę menančios pilies nedaug ką išlikusiais mūrais. Netoli į rytus pavažiavus - ne tik lietuvišką pavadinimą, bet ir kito Lietuvos didžiavyrio - Gedimino statytą pilį iki šiol sauganti Lyda (Lida). Kiek toliau pietuose - manomai pirmoji Lietuvos sostinė Naugardukas (Novogrudok) su kaip vaiduoklis ant aukštos kalvos stūksančiais dar vienos pilies siluetais. Dar kiek į pietus - ir aš jau mano žemiečių biržiečių - didikų Radvilų pilyse, dvaruose ir šalia jų Mire (Mir) bei Nevyžiuje (Niasviž).

Paskui į priešingą šalies dalį - šiaurės vakarus, su trumpu sustojimu Minske bei transporto keitimu jame, ir aš jau šalia Švenčionių, tik kitoje kardono pusėje esančiuose ir kažkada lietuviškais buvusiuose Pastoviuose (Postavy). Iš ten nepamirštama kelių dešimčių kilometrų kelionė traukiniu į uždraustą kaimą Lentupį (Lyntupy), kuomet traukinys du - tris kilometrus važiuoja šalia tvoros, skiriančios Europos Sąjungą nuo ne Europos Sąjungos. Atvykus ten - trumpas pasivaikščiojimas (pareigūnams leidus) temstančiame ir tuščiame kaime - be žmonių, mašinų, šunų - metas vėlyvas, visi namuose. Ir tuo pačiu traukiniu atgal, nes būti ir pasilikti be leidimų ten - tiesiog negalima ir draudžiama.

Paskui naktinis traukinys lekia į Minską. Dvi dienos mieste - jo grožiui ir didybei. Du vakarai ledo ritulio arenose - kaip nenueisi, jei tavo leidimas į šalį buvo patys pigiausi bilietai pačiose aukščiausiai esančiose ir suprask blogiausiose vietose. Tik kam tai rūpi? Niekam. Ir paskutinė naktis tame mieste, su atrodo niekad nesibaigsiančiais pasivaikščiojimais, nutrintomis kojomis, stoties biliašų ragavimais, švintančiu dangumi ir ankstyvu autobusu namo.

Būtinai parašysiu pasakojimą. Gal ir nuotraukas sudėsiu.

Darbas. Pergalė. Gegužis.
Lietuva - Baltarusija - Lietuva

Pasakojimas 
donatokelyje.lt  |  autostopas.lt  |  ontheroad.lt  |  kelioromanas.lt
Valid HTML 4.01 Transitional Valid CSS!