Lanzarotėje ir Kanaruose [Atlantinė ekspedicija. Ugnies ir vėjų, 2020] Raudonas ir raudonas [Šiandien prieš dvidešimt metų. Po kuprine, 2019] D o n a t o   K E L Y J E

Kelionėje nebūna taško A, iš kurio išvažiuoji ir taško B, į kurį važiuoji. Kelionėje yra taškas A, iš kurio išvažiuoji ir taškas A, į kurį tau (reikia) sugrįžti...
 Nuo 1997 m. mėgstu keliauti autostopu Autostopu jau nukeliavau 155 850 km. 
Greitkeliu į Busaną Pietų Korėjoje [Tolimieji (Rytai). Iš Pietų Korėjos į Japoniją, 2018] Labas rytas iš Kirgizstano [Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija), 2017]
Pradžia
Pasakojimai
Nuotraukos
Keliautojo CV
Mano ir apie
Svečių knyga
Nuorodos

Atlantinė ekspedicija. Ugnies ir vėjų Kanarų salos
Šiandien prieš dvidešimt metų. Po kuprine Slovėnija ir kt. Rytų Europa
Artimieji (Rytai). Kitoj Jordano upės pusėj Jordanija
Tolimieji (Rytai). Iš Pietų Korėjos į Japoniją Pietų Korėja, Japonija
Malta taip pat. Vieno pasivaikščiojimo istorija Malta
Kelio romanas. XIV dalis. Ačiū už autostopą! Suomija, Rusija
Trys Tanai ir viena Tana (Vidurinė Azija) Tadžikistanas, Kirgizstanas, Kazachstanas
Vienuolika ir viena naktis (Arabijos pasakos) Omanas ir JAE
Žmogus ir kiaulė (Kaukazo istorijos) Armėnija ir Gruzija
Kelio romanas. XIII dalis. Pranašų keliais Izraelis ir Palestina
Kelio romanas. XII dalis. Niekam tikusi žemė Islandija
Kelio romanas. XI dalis. Po daug daug metų Kipras, Anglija, Pabaltijys
Vienos kelionės istorija. 54 liudininkai Suomija, Švedija
Darbas. Pergalė. Gegužis. Baltarusija
Kelio romanas. X dalis. Lengvi keliai Suomija
Kelio romanas. IX dalis. Su autostopu iš Rusijos Rusija
Kelio romanas. VIII dalis. Kitoj poliarinio rato pusėj, žiemą Suomija, Švedija
Kelio romanas. VII dalis. Persija, (metai) 1391 Iranas, Turkija
Kelio romanas. VI dalis. Artimieji Užsienis (Turkija)
Kelio romanas. V dalis. Nordkapas Suomija, Norvegija, Švedija
Kelio romanas. IV dalis. Kitas pavasaris Marokas, Vakarų Sachara
Kelio romanas. III dalis. Šiaurės pasiimti Švedija, Suomija, Norvegija
Kelio romanas. II dalis. Įkalinti autobanuose Iki Ispanijos ir Portugalijos
Kelio romanas. I dalis. R.K. Iki Turkijos ir Gruzijos
Nordkapas ir kita šiaurė Iki šiauriausio Europos taško
Portugalija buržujiškai
Ledinis turas I-II
Šiaurėje su turistais
Šiaurė nesėkminga II
Britų salose
Šiaurė nesėkminga I
Krymas ir kita Ukraina
Traukinio bėgiais
Albanija ir Graikija
Aktyvus poilsis Norvegijoje
Aplink Lietuvą III
Balkanai ir Turkija
Ispanijos vynuogės II
Ispanijos vynuogės I
Aplink Lietuvą II
Į Siciliją
Bastymasis po Europą
Į Rygą
Išvyka į Kučiūnus
Rytas ateis...
Naujieji Nidoje
Senis šaltis trasoje
Į Mozūrų kraštą
Autostopo varžybose
Aplink Lietuvą I
Į Slovėniją
Danija, laikykis
Link Portugalijos
Į Vengriją
Į Kolką Latvijoje
Link Sopoto
Po pietryčių Europą
Į Nidą ir Kaliningradą
Į Latviją ir Estiją
  Pasakojimas  |  Informacija  |  Komentarai 0 Spausdinti

Daug gero miesto - Rygos

Kad jau eilinį kartą neatsirado nė vieno Kb-uko, geidžiančio gero tranzo ir laiko savaitgaliui, tai į Rygą išvažiavau vienas. Pasirodžiau trasoje apie 9.00 val. tačiau tai nieko per daug nesudomino:) Strigau ir buvau visai neįdomus. Sustabdžiau fūrą latviškais numeriais. Galvojat- nuvažiavau su ja į Rygą? Nea, nė velnio, nes baigės "saliarka" ir buvau išlaipintas Panevėžy, kuo per daug neapsidžiaugiau. Sekas:)

Tranzuoti Panevėžy nelabai kas. Nuobodžiauju, vienžo. Tik žiūrau, prieky stoparas išdygo. Panevėžys neturtingas tranzuotojais, tad nuėjau link jo (link stoparo). Taip aš ir susipažinau su Augustu. Spigino saulė, negalėdavau pažvelgt vairuotojams į akis, tad ir toliau buvo nelabai kas. Augustas išvažiavo su "Moskvič" modelio ratais. Teko laukt dar ir Saločiai city pasiekiau net trijų mašinų vežamas. Ten manęs jau laukė tas pats Augustas. Apsisprendėm pasiekt LT/LV sieną pėsčiomis. Likus km.- žiūrom, stovi sugriuvęs čekiškas mikrobusiukas. Link mūsų eina du bičai, pankai iš natūros, ir iš širdies, kaip supratau. Padėtis jų liūdna- sugedo motoras, paskutinę naktį praleido miegodami šaltyje, artėja dar viena naktis, niekas negelbėja. Nusprendėm su Augustu imtis tos kilnios misijos, tuo labiau, kad tie bičai buvo suomiais, kaip patys sakė. Žinot- mylėk suomį kaip artimą savo:) Buvo iškviestas servisas, o mes apdovanoti "Gambrinus" alumi, nes jie kaip tik iš Čekijos. Alus buvo gerai. Alus yra gerai. Alus bus gerai.

Supratom, kad tuoj reikės gelbėti ir mus, nes temo sparčiai. Ant sienos radom latvį "Dėdę Saldainių", važiuojantį į Rygą. Jis tikino, jog gyvenime svarbiausia būti reikalingu laiku reikalingoje vietoje. Šiaip jis dirba "Vilniaus Pergalės" atstovu latviams, važinėja į Lietuvą, niekad neima tranzuotojų (pats kaltas, aišku) ir yra krūtas (šitą sugalvojau pats). Pasekėm jo mokymais, jog reikia tik būt tam tikru laiku tam tikroje vietoje, buvom prie "Laimos" laikrodžio likus pusvalandžiui iki "strielkos". Lietuviai tapom septyniese ir daug latvių, kurių skaičius, beje, buvo nepatovus ir kito laikas nuo laiko. Prasidėjo "šyzovi" bajeriai Rygos centre. Na, ką, šiek tiek sumaišėm vieno baro biliardo kambarį su stadionu, kuomet atsekę į ten 18 snukių minia paskui du užsieniečius, apstojom jų pasirinktą stalą ir pradėjom šūksniais ir plojimais raginti juos. Pirmas smūgis lazda buvo palydėtas audringais aplodismentais. Belieka tik įsivaizduot kas būtų, jei bičai būtų nors vieną kamuoliuką pataikę. Stadione darėsi karšta, žaidimas kaitino aistras. Latviai rėkė- "šaibu, šaibu". Bet playeriai to nepadarė, o mes juos palikom. Manau, jie dėlto nelabai liūdėjo:) Po to buvo baro paieškos, alaus gėrimas. Beje, pavaišinau latvius "Vilko" alumi. Slenkant į naktį užėjom į krautuvę užpirkt vyno. Pigiausia pirkt "Monastyrskaja Izba". Krautuvėj ir sako kažkas- "duokit mums pigiausio vyno". Nė velnio, sakau, duokit mums "Monastyrskaja Izba", o ne pigiausio:) 1.5 litro vyno buvo patikėta nunešti man, į Zintos namus ir aš sėkmingai susitvarkiau- ta prasme, neišgėriau pakeliui. Man prizas:)

Latvių skaičius tapo pastovus- lygiai 5, neskaitant Zintos mamos, sesers ir katino, kuris buvo juodas:) Toks ir liko, ačiu dzievui. Pasakot kas vyko toliau? Ot nepasakosiu, nes buvot negeri, kad nevažiavot. Apie 3.00 val. ėjom miegot- vienam kambary 12 žmonių internacionalas. Karts nuo karto ateidavo ir katinas:) Ryte atsikėliau pats pirmas, nes buvo nelabai patogu ir persikrausčiau į virtuvę. Tik apie 11.00 val. neliko miegančių, bet atsirado tiek pat alkanų. Buvo vaišės su sūriu, ryžiais, ryžiais, sūriu ir dar dešrigaliu. Atsilabinę su visais patraukėm trason. Dangus buvo ne šviesus. Iki Kekavos važiavau su dviejomis mašinomis, su Vladu ir Augustu. Ten vėl buvom septyniese, bet greit likom penkiese. Po to tryse… Temo. Sustojo "Kamaz" markės automobilis, važiuojantis iki sienos. Už Bauskės dar "pastrojinau" vairuotoją, kad tas paimtų vieną iš strigusių kelyje, nes jau buvo tamsu. LV/LT sieną pasiekėm tryse. Pradėjom eiti per estų fūras, nes kitokių ten nebuvo. Nelabai ten sekėsi:) Kol vilniečiai užkalbino latviuką, važiuojantį į Vilnių. Tiesiai, ir ne su fūra. Tad, atsilabinom. Likau vienas. Savo fūros laukiau ilgai… Ir sulaukiau. Tai buvo estas, bet koks tai estas. Biški sunku buvo suprast jo rusų kalbą, bet aš jį vistiek perpratau. Beje, iš jo sužinojau, kad gražiausios merginos Lietuvoj- tai Kėdainiuose. Kodėl- paklauskit jo:) Gal todėl, kad Kėdainiai- vienas miestas, kuriuo fūros varo per centrą. Tad ir prisižiūri visko:) O aš buvau prie IX forto laiku, vadinamu naktimi- 22.20 val.

Tai va, taip viskas ir buvo. Daug daug gero tranzo, geros chebros, gero miesto- Rygos, gero laiko visame kame. Bet svarbiausia- savaitgalius praleistas, o ne prastumtas:))))))) Bliamba, negaliu be tranzo

Paskaitykit Augusto pasakojimą - apie tą patį ir plačiau.